Aistė

Architect in Lithuania

View my photos

Gimiau šaltą, speiguotą 2003 m. vasario 16-osios rytą. Po trijų dienų tėveliai parsivežė mane namo. Aš jau turėjau iš anksto parinktą vardą — Aistė. Mama pasakojo, kad buvau tikras išbandymas tėvams: jiems reikėjo išmokti, kaip pasirūpinti kūdikiu, kuris pats nemoka nieko pasakyti, tik verkia. Pirmaisiais metais daug dėmesio man skyrė močiutė, kuri padėjo mane auginti.

Tėveliai sako, kad kalbėti ir vaikščioti pradėjau anksti — dar nesulaukusi vienerių metų. Labai mėgau klausytis, kai man prieš miegą skaitydavo pasakas ir istorijas. Vieną mano mėgstamiausią pasaką mama skaitė taip dažnai, kad buvo išmokusi atmintinai. Tai buvo K. Kubilinsko eiliuota pasaka „Katinėlis ir gaidelis“. Kai kur nors važiuodavome autmobiliu, visada klausydavomės „Tele Bim Bam“ dainelių. Mano mėgstamiausia dainelė buvo „Pėsčiųjų himnas“. Aš ją dainuodavau kartu su įrašu. Tėtis pasakojo, kad vieną kartą neišsikentusi paslėpė įrašą.

Darželį lankyti pradėjau būdama trejų metų. Iš pradžių darželyje man nepatiko, todėl aš atsisakydavau valgyti ir miegoti. Paskui pripratau prie darželio tvarkos ir susiradau draugų. Su tais pačiais draugais išėjau į pirmąją klasę Grigiškių pradinėje mokykloje. Ten mokiausi ketverius metus. Per tą laiką daug visko nutiko. Labiausiai įsiminė išvykos su klase. Ypač paskutinioji ketvirtoje klasėje, kai drauge su tėveliais važiavome į Druskininkus.

Baigusi keturias klases atėjau mokytis į „Ąžuolyno“ progimnaziją. Susipažinau su naujais draugais ir naujais mokytojais. Bet nepamiršau ir senųjų: visada smagu juos susitikti ir pasidalinti naujienomis.

Dabar mokausi šeštoje klasėje. Manau, viskas, kas geriausia, dar laukia manęs ateityje. Papasakosiu apie tai po kelerių metų.