GINTARĖ apie save

Gimiau gražią saulėtą pavasario dieną, 1979 m. gegužės 15-ąją, Vilniuje.

Maža buvau tyli ir užsispyrusi vienišė,labai mėgau knygas.Buvau trejų ar ketverių,kai tėtis palikdavo mane ant sofos su krūva knygelių šalia ir išeidavo į krepšinio treniruotę. Grįžęs taip mane besėdinčią ir rasdavo.

Eidama į darželį turėjau tris geriausius draugus-berniukus. Su mergaitėmis susidraugavau tik pirmoje klasėje.

Mama sako, jog iki brendimo buvau "auksinis vaikas", apie savo paauglystę galiu pasakyti tik tiek, jog buvau sunkiojo metalo ( tokia muzika) gerbėja ir "sunkus vaikas".

Mokykloje man labai nesisekė matematika, todėl mano tėtis sakydavo, jog būsiu gatvių šlavėja:-) Devintoje klasėje nusprendžiau,kad mokysiu lietuvių kalbos, nes ypač žavėjausi savo meniškos sielos mokytoja.Niekas net nebandė manęs perkalbėti, o galėjo...Juk įsivaizdavau,kad mokytojai dirba pusę dienos,o, grįžę namo,nieko neveikia.

Baigusi dvylika klasių įstojau į tuometinį Vilniaus pedagoginį universitetą. Trečiame kurse ištekėjau už futbolininko, nors visą vaikystę bijojau kamuolio:-)

Šiuo metu dirbu savo mėgstamą darbą Vilniaus "Ąžuolyno"progimnazijoje. Gyvenu gražiam Vilniaus pakrašty, Neries regioniniam parke. Auginu du šaunius vaikus, Salvijų ir Augustę. Turiu du augintinius, šunį Bravo ir katiną Liuksą. Katiną vadinu savo antru vyru,nes miegui jis dažniausiai renkasi mano draugiją.

Kalbėti apie save gana nelengva. Man atrodo, kad esu nenuspėjama kaip oras, kartais linksma ir lengvabūdė, kartais rimta ir kategoriška, tačiau visada tiesmukiška ir atvira. Mano vyras sako, kad esu valdinga ir visiems šeimoje vadovauju:-) Gal, matyt, jis geriau žino.

Manau, kad žmogus turi daug kaukių, kurias keičia pagal gyvenimo ar tiesiog situacijos jam skirtą vaidmenį.

Kiekvieną dieną keičiu kaukes ir pstengiuosi būti gera mama, gera žmona, gera draugė, gera dukra, gera sesuo, gera mokytoja.Ar visada tai pavyksta, gali atsakyti tik mane pažįstantys žmonės...